LT EN

"Marinus" klubo veikla

  

Kas tas „Marinus" klubas?

"Marinus" klubo nariai 

        "Albatroso" prizas

        Su plunksna po burëmis

      

            Klaipëdoje - paminklas negráþusiems iš jûros

                            

    Prie Lietuvos jûrø muziejaus iškilæs  jûrinis monumentas iškart tapo  ne tik uostamiesèio puošmena, bet ir dar vienu jûrø valstybës simboliu.

   Šio paminklo idëjos sumanytoju yra Lietuvos marinistikos þurnalistø klubas. Idëja kilo dar 2007 metais.

   Kopgalyje  gimusi  senos tradicijos pagerbti jûroje þuvusius jûrininkus naujai suvienijo šalies jûrinæ bendruomenæ. Ceremonijos dalyviai ypaè dþiaugës tuo, kad   kolektyvinis idëjos  materializavimo rezultatas bus matomas visiems á Lietuvos uostà atplaukiantiems laivams.

Legendos pasakoja, kad virš  vandenø skraidantys þuvëdros ir albatrosai - tai paukšèiai, kuriuose atgimsta þuvusiø jûrininkø sielos. Todël prieš penkerius metus tokià mintá aptaræ uostamiesèio þurnalistai marinistai  paminklo vizijà  pavadino „Albatroso" vardu, nes  šis þodis vienodai suprantamas visame pasaulyje.    Idëjà statyti paminklà rëmë Susisiekimo ministerija ir Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcija bei uostamiesèio savivaldybë, bet „Albatrosui" nuo aibës maketø, kuriuos kûrë skulptorius       Klaudijus Pûdymas, iki postamento teko „skristi" penkerius metus.

    Iš pradþiø nesutarta dël vietos prie vandens, vëliau keitësi ministrai ir uosto vadovai.  plieno pagamintas  ir miestui dovanotas paminklas savo skrydþio laukë ilgokai. Uosto direkcijai teko išlaidos dël postamento ir aplinkos, o  rangos procesà uþdelsë ir atidarymo ceremonijà á þiemà nukëlë viešieji  pirkimai. Statybos darbai truko vos porà mënesiø. Vakarø laivø gamykloje iš laivø

Lietuvos jûrø muziejaus direktorë Olga Þalienë padëkojo uþ dar vienà dovanà, kuri iškart priaugo  prie viso statiniø komplekso. Pasak jos, „Albatrosas"  tapo áþanga á jûreivystës istorinæ ekspozicijà. O ji pasakoja apie uþmirštas ir atmintyje išlikusias šiurpias tragedijas, þmogaus ir jûros sàveikas, Lietuvos laivø likimus.

Paminklo idëjos autoriai „Albatroso" atidengimo dienai spëjo išleisti knygà, kurioje aprašyta ne tik skulptûros  kûrimo raida, bet ir  Lietuvos laivyno praradimai. Nurodoma, kad tarpukaryje jûros dugne atgulë motorlaiviai „Neringa", „Panevëþys", Kaunas", „Nida", „Kretinga", Utena", „Marijampolë", „Šiauliai".  Panašus likimas ištiko ir vienintelá Lietuvos karo laivà „Antanas Smetona". Pastarojo laikotarpio didþiausia nelaimë ávyko 2000 metais, kai uragano uþkluptas transportinis laivas „Linkuva" kartu su 18 jûrininkø águla pradingo Ramiajame vandenyne.

Knygoje pateikiamas pagal ávairius šaltinius sudarytas ir, manoma, nepilnas,  nuo 1893 metø iki šiø dienø nuskendusiø prekybos ir þvejybos laivø, botø ir jachtø, kariniø kreiseriø  sàrašas, nurodomi  duomenys apie þuvusius Lietuvos laivø jûrininkus ir nelaimës vietas.

 

Šventàjà papuošë burlaivio stiebas

 

  Šventojoje ásikûræs buriuotojas Kæstutis Oginskas savo naujojo bûsto kieme pasistatë mediná  burlaivio stiebà.

Šis sumanymas labiausiai nustebino jo artimiausius kaimynus - þemaièiai nuo seno ápratæ puošti sodybas ne stiebais, inkarais, o kryþiais ir koplytstulpiais.

   Iš toli matomas beveik 12 metrø aukšèio medinis stiebas, pagamintas pagal þinomo burlaiviø konstruktoriaus klaipëdieèio Henriko Mališausko projektà, papuošë ne tik K.Oginsko namo kiemà, bet ir marinistikos akcentø stokojanèià senàjà pajûrio þvejø gyvenvietæ Šventàjà - artimiausià kurortinës Palangos kaimynæ.

   Per gimtadienius laukdamas atvykstant sveèiø K.Oginskas stiebe iškelia savo inicialais paþenklintà vimpelà, kurá jam specialiai sukûrë Palangos dailininkë Reda Šèerbakovienë.  Per valstybës šventes stiebe plaikstosi Trispalvë.  Stiebas sutvirtintas lynais, kad jo nenuverstø vëjai.

   Anksèiau visas pajûris nuo Klaipëdos iki Bûtingës buvo nusmaigstytas panašiais signaliniais stiebais.  Juose iškeltos vëliavos, ávairiø geometriniø formø þenklai þvejus perspëdavo apie oro permainas. Šventojoje ir Palangoje kaþkada stovëjo 20 metrø aukšèio stiebai.

  "Tokiø stiebø dar išlikæ Kaliningrado srityje -- senuose Pilkopos ir Gilijos þvejø kaimuose", - pasakojo buriniais laivais Kuršiø marias išraiþæs jachtos kapitonas K.Oginskas.  Prieš porà metø jis išleido buriuotojø graibstomà knygà "Šturmano þinynas" lietuviø ir anglø kalbomis. Šá ádomø šventojiškio ir Neringos savivaldybës projektà parëmë vandens turizmo plëtrà Baltijos šalyse skatinanti Europos Sàjunga.

    Neseniai Šventojoje ásikûræs buvæs klaipëdietis K.Oginskas signaliniu stiebu šalia bûsto leidþia naudotis tik savo þmonai Rasai.  "Supykusi iškelsiu jame juodà vëliavà, kad Kæstutis, gráþdamas á namus iš tolo suprastø, kà galvoju", - šypsosi kol kas jokiø grësmingø pavojaus  signalø vyrui nesiunèianti, jo idëjas remianti moteris.

  Šventojiškiui stiebas primena dar 1930 metais Estijoje pastatytà jachtà "Amelija", kurià jis ásigijo Švedijoje ir su draugu parplukdë á Lietuvà. Šešias paras trukusi kelionë per Baltijà vos nesibaigë liûdnai - per audrà sugedo seno burlaivio variklis, á laivà ëmë sunktis vanduo.

  "Galëjome plaukti vingiais iki Palangos, bet jau buvome pavargæ - aš stovëjau prie vairo, o draugas kibiru sëmë iš jachtos vandená.  Ties Bûtinge mobiliuoju telefonu susisiekëme su pasienieèiais.  Gelbëjimo vilkikas mus partempë á Klaipëdos uostà", - prisimena K.Oginskas.

  Švedijos álankose ilgai plaukiojusá burlaivá "Amelija" K.Oginskas ketino restauruoti, bet vëliau šio sumanymo jam teko atsisakyti - bangø jau gerokai aptalþyto, nuo vandens išbrinkusio medinio korpuso, vidaus patalpø remontui bûtø prireikæ nemaþø investicijø.

  Autentiškos "Amelijos" detalës šventojiškiui pravertë senøjø þvejø pavyzdþiu statant signaliná átaisà prie savo namu.  Jo pagrindas - medinis šio burlaivio grotstiebis.

lrytas.lt inf.

© "MARINUSMEDIA" 2012 Foto ir video kursai, filmavimas, taikomoji fotografija,TV reklama, dokumentiniai filmai, buriavimas